Geštalto terapija – tai humanistinė ir egzistencinė kryptis, kuri remiasi tikėjimu, kad žmogus iš prigimties turi gebėjimą kurti gyvą, autentišką santykį su savimi ir kitais, patirti gyvenimo pilnatvę ir prasmę.
Vis dėlto gyvenimo eigoje – dažnai dar vaikystėje – šis natūralus procesas gali būti sutrikdomas. Žmogus ima prisitaikyti, atsisakyti dalies savęs, įstringa pasikartojančiuose jausmuose, situacijose ar vidiniuose įsitikinimuose, kurie ilgainiui ima riboti jo gyvenimą ir santykį su savimi.
Šios terapijos esmė – sąmoningumas ir savęs pamatymas.
Ne siekiant save pakeisti ar „sutaisyti“, o geriau suprasti, kas vyksta viduje – per patirtį, jausmus ir tai, kaip esame santykyje su savimi bei aplinka.
Geštalto terapijoje daug dėmesio skiriama tam, kas vyksta čia ir dabar – gyvam patyrimui, kuris atsiskleidžia terapinio santykio metu.
Būtent per šį pamatymą ir patyrimą atsiranda galimybė pokyčiui – natūraliam, ne priverstiniam.
Ilgainiui tai tampa ne tik terapijos procesu, bet ir būdu būti – su daugiau sąmoningumo, atsakomybės už save ir autentiško buvimo santykyje su pasauliu.